Vaiko globa – tai tema, su kuria vis dažniau susiduria šeimos Lietuvoje. Deja, pasitaiko atvejų, kai tėvai dėl įvairių priežasčių – priklausomybių, sveikatos problemų, išvykimo į užsienį ar tiesiog abejingumo – nesirūpina savo vaikais. Tokiose situacijose iškyla klausimas: kas gali pasirūpinti mažamečiu, užtikrinti jo saugumą ir visavertę raidą?
Dažniausiai į pagalbą ateina artimiausi žmonės – seneliai, giminaičiai ar net krikštatėviai. Tačiau norint oficialiai prisiimti atsakomybę už vaiką, neužtenka vien tik gerų norų – tam, kad globa būtų pripažinta teisiškai, būtina kreiptis į atitinkamas institucijas. Todėl žinoti, nuo ko pradėti ir kokių veiksmų imtis, yra itin svarbu.
Kas yra vaiko globa?
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, globa (rūpyba) – tai likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, patikėtas fiziniam arba juridiniam asmeniui. Globėjas privalo sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti dvasiškai ir fiziškai, užtikrinti jo saugumą, rūpintis kasdieniais poreikiais bei ginti jo teises ir teisėtus interesus.
Globa gali būti laikina arba nuolatinė, tačiau abiem atvejais jos tikslas - užtikrinti, kad vaikas augtų saugioje, palaikančioje ir tinkamoje aplinkoje.
Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma tada, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti savo vaiku. Jos tikslas – užtikrinti saugią aplinką ir, kai tik įmanoma, sudaryti sąlygas vaikui grįžti į biologinę šeimą.
Pagrindiniai bruožai:
vaikas laikinai gyvena pas senelius, kitus giminaičius arba globos institucijoje;
globėjas rūpinasi kasdiene vaiko priežiūra, auklėjimu ir atstovauja jo teisėtiems interesams;
laikinoji globa nustatoma teismo arba savivaldybės mero sprendimu.
Nuolatinė globa (rūpyba) taikoma, kai aišku, kad vaikas negalės grįžti į biologinę šeimą. Tokiu atveju ilgalaikė priežiūra ir vaiko interesų atstovavimas patikimi kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar institucijai.
Pagrindiniai bruožai:
1. vaiko priežiūra ir auklėjimas perduodami kitiems asmenims ar institucijai visam laikui;
2. vaiko teisiniai ryšiai su biologiniais tėvais išlieka, tačiau kasdienę atsakomybę perima globėjas;
3. nuolatinė globa nustatoma tik teismo nutartimi pagal vaiko teisių tarnybos arba prokuroro pareiškimą.
Kas gali tapti globėju?
Vaiko globėju gali būti ne kiekvienas norintis. Įstatymai numato aiškius reikalavimus, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė. Pirmiausia pirmenybė visuomet teikiama artimiausiems giminaičiams, nes svarbu išsaugoti vaiko ryšį su šeima.
Dažniausiai globėjais tampa:
1. seneliai;
2. pilnamečiai broliai ar seserys;
3. kiti giminaičiai (tetos, dėdės ir pan.);
4. šeimai artimi asmenys – krikštatėviai.
Jeigu artimųjų nėra arba jie negali prisiimti atsakomybės, globa gali būti patikėta ir kitiems asmenims ar net institucijai (šeimynai, globos centrui).
Tapti globėju reiškia ne tik suteikti vaikui namus, bet ir prisiimti rimtą atsakomybę už jo gerovę. Globėjas (rūpintojas) turi užtikrinti, kad vaikas augtų saugioje, jam palankioje aplinkoje ir gautų viską, ko reikia visaverčiam gyvenimui.
Kokie reikalavimai globėjui?
Norint tapti vaiko globėju, svarbiausia, kad žmogus būtų atsakingas, patikimas ir galintis užtikrinti vaikui saugią aplinką. Įstatymai numato kelis esminius kriterijus:
Norint tapti vaiko globėju, būtina atitikti kelis pagrindinius kriterijus:
1. Amžius. Paprastai globėju gali būti asmuo nuo 21 metų. Tačiau artimi giminaičiai (pvz., pilnametis brolis ar sesuo) gali globoti ir būdami jaunesni nei 21m.
Negali būti asmuo, kuriam buvo atimta tėvų valdžia arba kuris yra teistas už sunkius nusikaltimus (prieš vaikus, šeimą, sveikatą, dorovę ir pan.).
2. Santykiai su vaikais. Neskiriamas globėju tas, nuo kurio buvo atskirtas vaikas ar kuris jau buvo nušalintas nuo globėjo pareigų dėl netinkamo elgesio.
Globėjas turi būti sveikas, neturėti psichikos ar elgesio sutrikimų bei ligų, dėl kurių negalėtų tinkamai rūpintis vaiku.
Privaloma išklausyti specialius globėjų mokymus, bendradarbiauti su globos centru ir turėti sudarytą sutartį.
3. Šeimos aplinka. Kartu gyvenantys sutuoktiniai, partneriai ar vyresni nei 16 metų šeimos nariai taip pat turi atitikti pagrindinius reikalavimus – būti sveiki, neteisti už sunkius nusikaltimus ir nepraradę teisės rūpintis vaikais.
👉 Įdomu tai, kad Konstitucinis Teismas yra panaikinęs viršutinės amžiaus ribos taikymą. Tai reiškia, kad vyresnis žmogus gali tapti globėju, jei jo sveikata ir gyvenimo sąlygos leidžia tinkamai pasirūpinti vaiku. Amžius vis dar vertinamas, bet jis negali būti vienintelis kliuvinys.
Plačiau apie tai, galite rasti čia: https://www.teise.pro/index.php/2024/05/20/kt-amziaus-riba-nuo-kurios-asmuo-negalejo-buti-skiriamas-vaiko-globeju-priestaravo-konstitucijai/
ŽINGSNIAI LINKO VAIKO GLOBOS: KĄ REIKIA ŽINOTI?
Kur kreiptis?
Norėdami tapti globėju, pirmiausia turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių. Ten darbuotojai padės pradėti globos procedūrą ir suteiks visą reikalingą informaciją.
Ką reikia pateikti?
1. Prašymą, kuriame nurodote savo asmens duomenis, kontaktinę informaciją, pageidaujamų globoti vaikų skaičių, jų amžių, lytį, globos rūšį bei kitą svarbią informaciją.
2. Medicininę pažymą (forma Nr. 046/a) – savo ir visų kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų. Ji turi būti išduota ne seniau kaip prieš 12 mėnesių.
3. Kartu gyvenančių vyresnių nei 16 metų asmenų rašytinius sutikimus, kad jie neprieštarauja Jūsų sprendimui tapti globėju.
Kas vyksta toliau?
Pateikus dokumentus, teritorinis skyrius įvertina tinkamumą tapti globėju, organizuoja specialius globėjų mokymus ir padeda pasiruošti teisiniam globos procesui.
DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI
1. Ar seneliai automatiškai turi pirmenybę tapti globėjais?
Taip, seneliai paprastai turi pirmenybę globoti anūką, nes siekiama, kad vaikas liktų artimiausioje šeimos aplinkoje. Tačiau tai nėra absoliuti teisė, kadangi visada vertinamas jų tinkamumas: sveikata, gyvenimo sąlygos ir galimybės užtikrinti vaiko gerovę.
2. Ar globėjas gauna finansinę paramą?
Taip, globėjams yra skiriama finansinė parama iš valstybės biudžeto. Nuo 2025 m. pradžios išmokos padidintos.
Globos išmoka vaikui:
iki 6 metų – 364 Eur per mėnesį,
6–12 metų – 420 Eur,
vaikams nuo 12 iki 18 metų, vaikams su negalia ir buvusiems globotiniams iki 24 metų (jeigu mokosi ar studijuoja) – 455 Eur.
Tikslinis priedas globėjui: 280 Eur per mėnesį (mokamas už kiekvieną globojamą vaiką).
Laikinosios priežiūros išmoka: 420 Eur per mėnesį už vaiką, kai vaikas laikinai apgyvendinamas pas giminaičius ar artimus asmenis.
Vienkartinė išmoka įsikurti: 5250 Eur, skiriama buvusiam globotiniui savarankiško gyvenimo pradžiai sulaukus pilnametystės.
Be to, globėjai gali gauti ir kitas išmokas – vaiko pinigus, vienkartinę išmoką vaikui, motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, priklausomai nuo situacijos.
3. Kas vyksta, kai tėvai nusprendžia susigrąžinti globos teises?
Net jei vaikas paimamas iš šeimos ir auga pas globėjus ar globos įstaigoje, ryšiai su tėvais nenutraukiami. Jie išlieka šeima, todėl atsiradus galimybei tėvai gali kreiptis dėl globos teisių atgavimo.
Tokiais atvejais:
Tėvams suteikiama pagalba. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba padeda spręsti problemas, konsultuoja, rengia programas, kad tėvai galėtų pasiruošti vaiko grįžimui į šeimą.
Skatinamas bendravimas. Globėjai ar globos įstaiga turėtų padėti palaikyti ryšį tarp vaiko ir tėvų (pvz., organizuoti susitikimus, jei tai neprieštarauja vaiko interesams).
Aplinkybės peržiūrimos. Institucijos ir teismas nuolat tikrina, ar šeimos padėtis pasikeitė. Jei tėvai atsikrato priklausomybių, pagerina gyvenimo sąlygas ir gali užtikrinti tinkamą priežiūrą, jie gali atgauti globos teises.
Vaiko interesai svarbiausi. Jei grįžimas pas tėvus yra naudingas vaikui, jis vykdomas kuo greičiau. Bet jeigu vaikas jaučiasi saugiau su globėjais, teismas gali nuspręsti, kad geriau likti pas juos.
Taigi, tėvai turi galimybę atkurti globos teises, tačiau sprendimas visada priimamas atsižvelgiant pirmiausia į tai, kas geriausia vaikui.
4. Kaip nustatoma jaunesnių kaip 3 metų vaikų globa?
Vaikams iki 3 metų globa beveik visada organizuojama šeimoje - pas artimuosius ar globėjus. Institucinė globa taikoma tik kraštutiniu atveju, kai nėra galimybės užtikrinti globą šeimos aplinkoje.
Visgi, yra išimtis, jeigu vaiko susilaukia nepilnametis asmuo, gyvenantis globos institucijoje. Tokiu atveju čia galės būti globojamas ir jo paties vaikas, nes siekiama, kad vaikas nebūtų atskiras nuo mamos ar tėčio.
PATARIMAI NORINTIEMS GLOBOTI VAIKĄ
Asmeninis ir emocinis pasiruošimas:
Įvertinkite savo vidinę motyvaciją: kodėl norite globoti vaiką? Ar tam pasirengusi visa šeima?
Būkite pasiruošę, kad globojamas vaikas gali turėti sudėtingą emocinę patirtį, traumas, prisitaikymo sunkumų.
Skirkite laiko savišvietai – pasidomėkite apie vaiko raidą, trauminę patirtį, prisitaikymo procesą.
Kantrybė ir nuoseklumas:
Globa nėra vienkartinis sprendimas – tai procesas, kuris gali trukti kelis mėnesius ar net ilgiau.
Net jei turite tinkamas sąlygas, pasiruoškite daugkartiniams pokalbiams, vizitams, mokymams.
Naudingi šaltiniai:
vaikoteises.lt – oficiali informacija iš VTAT
globoscentrai.lt – informacija apie visoje Lietuvoje veikiančius globos centrus